"Up and down" etapas, kaip sako Antanas Garšva yra baigtas. Kiekvienam bent kiek nors žinančiam apie University of Cambridge (3 vieta pasaulyje) ir paskaičiusiam mano interviu aprašymus viskas turėtų būt aišku: "kas" "kaip" ir, žinoma, "kodėl". Nepaisant to, kad pastarosiom dienom buvau patikėjęs savo sėkmę, jau nuo tada, kai gavau pakvietimą į interviu kirbėjo viena mintis: "Per mažai dar suklydai, kad pasiektum tokią pergalę" Ir iš tiesų tai yra visiška tiesa. Kuri, beje, leidžia suprasti, kad neigiamas atsakymas iš University of Cambridge yra naudingesnis mano asmenybei, nei teigiamas. Nusivylimas, žinoma, yra didžiulis, bet jau šiandien pilnu pajėgumiu tęsiu prieš pusmetį pradėta darbą. Nuolatinis knygų, straipsnių skaitymas, mokymasis internetu (Šiandien pradėtas The power of Macroeconomics kursas) tikiu, duos rezultatų. Išlieka vienintelis klausimas. Ar tikrai taip stipriai įsimylėjau University of Cambridge, kad nenorėčiau studijuoti kitame universitete? Panašu, kad atsakymas krypsta į neigiamą pusę. Vis dėlto reikia vadovautis protu, o ne jausmais (beje šis visada ir nugali) Lieka du realūs variantai: 1. Sekantys mokslo metai praleisti savanoriaujant, dirbant, bandant dar kartą stot į išsvajotąjį universitetą 2. Studijos Jungtinėje Karalystėje (University of Leicester(202 vieta pasaulyje)/ University of St Andrews(83)/ University of Warwick(64)/ University of Edinburgh(17))
Grįžtant prie "Up and down" pabaigos, labiausiai apmaudu dėl žmonių, kurie mane palaikė ir tikėjo manimi. Ko gero daug kas pritartų, kad vienas iš siaubingiausių dalykų yra kažką nuvilti. Tačiau "Life goes on" ir sekantys metai, nesvarbu kokį variantą pasirinksiu, bus kupini naujų patirčių ir teigiamų emocijų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą