Žinių laukimas iš Cambridge'o vis labiau kankina. Žinoma, labiausiai tikėtinas variantas "reject". Bet tikėti verta. Juk, kaip daugelyje knygų rašo, egzistuoja traukos dėsnis. Mintys pritraukia veiksmus ir t.t. Žvelgiant iš statistinės pusės šansai nėra dideli. Jie siekia apie 20%. Į ekonomiką St Catharine's koledže stojo 46 abiturientai(galbūt tarp jų yra ir žmonių jau baigusių mokyklas) iš viso pasaulio, tarp abiturientų yra ir du lietuviai: aš ir mergina iš Šiaulių. Galima tik pavydėt 8, kurie gaus teigiamą atsakymą, kuris suteiks begalę pasitikėjimo (suvokimas, kad Cambridge'o profesoriai tave įvertino ir pastebėjo tavyje kažką teigiamo, negali nieko nereikšti) ir žinoma leis pasiekti beprotiško aukščio tramplyną, nuo kurio beliks tik atsispirti. Deja, 38 išbandę laimę stojant į vieną geriausių ir prestižiškiausių universitetų Jungtinėje karalystėje ir pasaulyje liks nieko nepešę. Nors taip sakyti nėra visiškai teisinga, juk vien pakvietimas į interviu ką reiškia. Ką reiškia patirtis įgyta bendraujant su profesoriais. Baimės įveikimas. Mano konkrečiu atveju tai dar ir pajausta simpatija indų tautai. Nežinau kodėl, bet profesorė, su kuria vyko pirmasis interviu mane taip pakerėjo savo nuoširdumu, paprastumu ir tiesiog žmogiškumu, kad net laišką norisi parašyt. Gavęs neigiamą atsakymą taip ir padarysiu. Padėkosiu už vieną geriausių pusvalandžių mano gyvenime, už suteiktą pasitikėjimą ir pasakysiu, kad lauktų kitais metais. Žinoma, ši patirtis skaičiais ar kažkuo kitu neįvertinama. Turi pats susivokti, ką tavo asmenybei gero tai davė. Žvelgiant į praeitus metus, situacija dabar atrodo kiek optimistiškesnė (Jei pernai bučiau bandęs laimę, nors to negalėjau padaryt, nes buvau vienuoliktokas, bučiau turėjęs patekti tarp tų pačių 8 geriausių iš 68 bandančių laimę) Keistas ekonomikos populiarumo smukimas. Gal dėl to, kad ekonominė krizė daugelyje šalių beveik įveikta? Ir daug kam atrodo, kad ekonomistų nebereikia? Jų visada reikės. Šios specialybės universalumas neaprėpiamas.
Tačiau, grįžtu vėl prie to pačio. Juodoji skylė, egzistuojanti tarp teigiamo ir neigiamo atsakymo, yra žlugdanti. O vaizdinių užplūstančių vaizduotę nesukontroliuosi. Jų būna visokių: ir teigiamų ir neigiamų. Bet daugiausia teigiamų. Tikėti reikia, kitaip nieko nebus. Bet ar toks nepagrįstas tikėjimas nesužlugdytų sulaukus ne pačių geriausių žinių? Tai lieka tik klausimu, į kurį atsakymas išliks neaiškus iki tos dienos... Iki tos dienos, kai sužinosi, danguje gyveni ar, vis dėl to, žemėje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą