Success I

"We would like you to come to St Catharine’s for interview on 10 December 2013." Taip prasidėjo el. laiškas,  kuris privertė(nors šis žodis šioje vietoje nelabai tinka) nuvykti į Jungtinę Karalystę.
I INTERVIU.
Atsisėdau ant kėdės prie C7 kabineto, kuriame darbuojasi St. Catharine's koledžo ekonomikos departamento direktorė. Iki interviu buvo likę 10 minučių. Laiptais užlipo jaunas vaikinas, iškart supratau, kad jis taip pat laukia interviu. Ištiesęs man ranką jis pasiteiravo kelintą valandą mano interviu ir ar aš tikrai laukiu ekonomikos interviu. Kadangi turėjom laiko persimetėm keletu žodžių. Įtampa nukrito. Pasirodo šis vaikinas prancūzas. Kai paklausiau ar jis jaudinasi jo atsakymas buvo trumpas ir aiškus: "Yes. Definitely". Po kelių momentų jis nusprendė išeiti į St Catharine's koledžo kiemelį, įkvėpti gryno oro. Jam išėjus iš C7 kabineto išėjo maloni moteris, beje ne britė, o indė, su ja ir turėjo vykti mano interviu. Pirmiausia ji paklausė ar aš esu Ąžuolas(vardą, kaip ir visi užsieniečiai ji ištarė kiek kitaip, vis dėlto nėra ko pykti). Man tai patvirtinus ir nusišypsojus, pasikvietė į savo kabinetą. Įėjus į kabinetą iš karto nustebau ir kartu nusiraminau, kabinetas buvo labai jaukus, persmelktas indiškos kultūros. Atsisėdus pirmiausia paprašė, kad ją išmokyčiau ištarti mano vardą taisyklingai. Ji buvo turbūt pirma užsienietė, kuriai tai pavyko tai taip puikiai, todėl aš jai taip ir pasakiau. Po kelių paaiškinimų, kad ji užsirašinės ką kalbėsime (kad galėtų atsiminti apie ką diskutavome svarstant ar skirti "offerį") ir kad aš neturėčiau dėl to nerimauti. Pirmasis klausimas, kurio paklausė buvo natūralus ir neišvengiamas. "Kodėl ekonomika?" Nusišypsojau ir pradėjau dėstyti. Pirmiausia pasakiau, kad ekonomika yra tarsi svarbiausias mokslas, nes jeigu ekonomika dirba pilnu pajėgumu ir klesti, žmonės yra laimingi, jeigu ekonomika yra recesijoje žmonės yra nelaimingi, praranda darbus, mažėja jų pajamos. Antra priežastis, kurią pasakiau buvo matematika, kuri yra glaudžiai susijusi su ekonomikos mokslu. Nors buvau pasiruošęs pasakyti žymiai daugiau priežasčių, ji mane pertraukė ir pasakė, kad išvardinau labai gražias priežastis ir paklausė kokios buvo 2008 krizės priežastys. Išgirdęs šį klausimą apsidžiaugiau, buvo aišku, kad interviu pakryps makroekonomikos link, aplenkdamas mikroekonomiką. Nieko nelaukdamas pasakiau svarbiausią priežastį: per menkas bankų reguliavimas, taip pat paminėjau žmonių įsiskolinimą. Tuomet profesorė paklausė, kodėl butent tuo metu prasidėjo recesija, kitaip tariant kas buvo lūžio taškas. Šiek tiek pagalvojęs drąsiai atsakiau: "House price bubble" po trumpo paaiškinimo buvo aišku, kad tai ji ir norėjo išgirsti. Interviu tęsėsi toliau. Profesorė paklausė kaip elgėsi dauguma šalių vyriausybių prasidėjus krizei. Aiškinau, kad dėl išaugusių skolų vyriausybės negalėjo taikyti "expansionary fiscal policy", todėl mažino išlaidas norėdamos išvengti bankroto. Tada buvau paprašytas paaiškinti kas yra "expansionary fiscal policy" (šis klausimas galutinai nudžiugino, pagalvojau, kad man sekasi. Geresnio klausimo neįmanoma tikėtis). Trumpai paaiškinau, kad tai yra vyriausybės taikoma politika, kai vyriausybė padidina išlaidas arba sumažina mokesčius, taip paskatinant vartojimą. Taip pat paklausė, kaip Lietuvos vyriausybė reagavo į ištikusią krizę. Paaiškinau, kad dėl didelės valstybės skolos, kaip ir dauguma kitų šalių Lietuva buvo priversta taikyti "austerity measures". Dėl to išaugo nedarbas ir BVP sumažėjo, bet vyriausybei stabilizavus savo biudžeta pasitikėjimas buvo atkurtas. Sumažėjo nedarbas, o BVP pradėjo toliau augti. Taip pat pridūriau, kad niekas nežino, kaip butų susiklosčius situacija jei vyriausybė būtų taikius "expansionary fiscal policy". Tačiau bet kokiu atveju tos vyriausybės ryžtas atsipirko. Stebint dabartinę vyriausybę akivaizdu, kad ji nedaro nieko, todėl didelis klausimas ar ji būtų sugebėjus išvairuoti valstybę iš tokios gilios recesijos. Vėliau kalba pakrypo apie "living standards". Profesorė paklausė kas gali padėti pakelti "living standards". Šiek tiek luktelėjęs pasakiau, kad pirmiausia turi būti sudarytos geros sąlygos verslui, tada automatiškai kyla "productivity" ir tai automatiškai pakelia atlyginimus. Po šio atsakymo iškart sekė klausimas: kaip sudaryti palankias sąlygas verslui?. Mano atsakymas, buvo trumpas ir aiškus: mokesčiai. Neduodama man atsikvėpti ši maloni moteris paklausė kokie mokesčiai turi būti, kad kurtųsi naujos įmonės ir, kad verslas tiesiog "augtų". Nors šis klausimas šiek tiek sutrikdė atsakiau kukliai, bet išsisukdamas iš situacijos: "Nemanau, kad esu pakankamai kvalifikuotas sakyti, kokie mokesčiai gali pagerinti sąlygas verslui plėtotis. Daug garsių ekonomistų sako, kad pelno mokestis turi būti 0%, bet aš negaliu to nei teigti, nei neigti. Būtent dėl tokių nežinomybių ir atsiranda didžiulis noras mokytis ekonomiką" Aiškiai supratau, kad profesorei patiko mano linksmas atsakymas, todėl su šypsena veide ji tęsė klausimų maratoną: "Vienas iš svarbiausių dalykų padedantis sumažinti nedarbo lygį ir pakelti "living standards" yra "education". Į kur, kaip pavyzdys Indijos vyriausybė turėtų investuoti (primary, secondary school, higher education), kad greičiausiai pasijaustų "improvement in education".(Tai buvo antras klausimas, kuris privertė nusišypsot ir pagalvot, kad man sekasi). Nieko nelaukdamas pasakiau, kad pirmiausia primary school, nes tai yra pagrindas, kaip pavyzdį pasakiau namo statybą, kai pamatas yra geras ir namą statyti lengviau. Kai turi gerą žinių pamatą gali lygis po lygio lipdyti savo žinių namą. Taip pat paminėjau ir "higher education", nes tai yra galutinis etapas-finišas, kuriame žmonės įgauna specialybę. Po šio klausimo profesorė leido keletą akimirkų atsikvėpti ir paklausė, kaip man sekasi šiuo metu mokykloje. Pradėjau pasakoti nuo matematikos. Pasakiau, kad turiu pažymį 9 ir dėl to esu nusiminęs, nes kvailos klaidos neleidžia gauti maksimalaus įvertinimo. Profesorė įsiterpė, kad 9 yra labai geras įvertinimas, bet aš atsakiau, kad man, visada siekiančiam maksimumo tai yra nusivylimas. Paminėjau anglų. k. 10 Vėliau istorijos 10. Profesorė paklausė, kaip padėtis su ekonomika. Paaiškinau, kad nors ir turiu maksimalų įvertinimą tai nieko nereiškia, nes ekonomika daugumoje lietuvos mokyklų nėra lygiavertė kitiems mokomiesiems dalykams. Paprasčiausiai mes išmokstame paklausos apibrėžimą, bet nieko daugiau. Taigi, kokia nauda iš tokio mokymosi? Pridūriau, kad tai yra tarsi problema mūsų šalyje. Žiniasklaida ir vyriausybė mėgsta kartoti, kad žmonės nemoka tvarkyti savo finansų, bet kaip jie gali mokėti jeigu neturi net elementarių žinių. Galiausiai paklausė koks mano mėgstamiausias mokomasis dalykas mokykloje. Pasakiau, kad vieno negaliu išskirti, bet matematika ir istorija be abejonės yra mėgstamiausi dalykai. Po šio atsakymo profesorė paklausė: "Kaip galima istoriją pritaikyti ekonomikoje?" Šis klausimas taip pat neišgąsdino: "Istorija gali būti tarsi mokytojas, galima mokytis iš ankstesnių klaidų. Kaip pavyzdį pateikiau Didžiąją depresiją iš kurios buvo galima pasimokyti ir išvengti kai kurių po jos sekusių krizių(2008 finansų krizė taip pat neišimtis). Prieš baigiant interviu profesorė paklausė ar neturiu jokių klausimų. Nors ir žinojau, kad didelis pliusas kažko paklausti, tuo metu nieko nesugalvojau. Kai pasakė, kad interviu baigtas buvau labai nustebęs. Sėdėdamas ir atsakinėdamas į klausimus užmiršau, kad sėdžiu interviu. Įtampa nukrito. Laimingas ir patenkintas savimi išėjau į sekantį interviu....